Informacija
Veikla
Prevencinės programos

Vasarą praleiskime saugiai

Vasara – tai pramogų, aktyvaus laisvalaikio ir buvimo gamtoje metas. Atostogos yra puiki galimybė mėgautis laisvalaikiu su šeima ir draugais. Tačiau nereikia pamiršti, kad vasara gali būti ne tik smagus metas, bet ir kupinas pavojų laikas.
Dviračiai, riedlentės, riedučiai ir kt. – pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių – šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos traumos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt. Taip pat, reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę. Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių. Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų šonų – oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, kad būtų matomas kelyje, automobilių vairuotojų ir pėsčiųjų.
Saugios maudynės. Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose – jūrose, ežeruose, upėse, baseinuose. Net ir geram plaukikui gali grėsti pavojus. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio. Ne visi skendimo rizikos veiksniai gali būti kontroliuojami, bet kai kuriems galima užkirsti kelią.
Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens telkinio, net jei jis labai seklus. Dažniausiai skęsta vaikai iki 5 metų, jie tiesiog panyra be jokio garso, ir viskas vyksta žaibiškai.
Paplūdimyje reikia laikytis gelbėtojų tarnybos nurodymų ir išsiaiškinti, ką reiškia pakabintos signalinės vėliavos.
Nepulkite maudytis staiga, geriausia bristi į vandenį palengva, kad kūnas po truputį priprastų prie vandens temperatūros.
Nesimaudykite pavalgę sunkaus maisto ar išgėrę alkoholio ir neplaukiokite giliame vandens telkinyje vieni.
Dehidratacija. Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama, organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar suglebusi oda, besiveliantis liežuvis, išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi. Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam rinktis paprastą ar mineralinį vandenį. Užsiimant fiziškai aktyvia veikla vandens atsargas organizme reikėtų papildyti net ir tuomet, kai troškulys nėra juntamas.
Vabzdžių įgėlimai. Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse. Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų – jie privilioja vabzdžius. Jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, reikia kreiptis pagalbos į medikus – tai alerginė reakcija.
Taip pat, reikia nepamiršti erkių, kurios pastaraisiais metais labai suaktyvėjusios. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus. Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius – taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių. Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių. Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Vaistinėse yra parduodami specialūs pincetai, bet jeigu nedrįstate traukti patys, važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Geriausiais būdas sumažinti riziką susirgti erkiniu encefalitu – skiepai.
Nudegimai. Kadangi Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, tai dauguma skuba mėgautis kaitriais saulės spinduliais. Saulė ir paplūdimys – neatsiejama atostogų dalis, todėl nudegimai nuo saulės – dažnas reiškinys daugeliui iš mūsų. Reikia saugotis saulės nudegimų, kurie būna 3 tipų. Pirmojo laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant antrojo laipsnio nudegimui, be odos paraudimo ir skausmo, atsiranda vandeningų pūslelių. O pats rimčiausias – trečiojo laipsnio nudegimas, kuriam būdingas drebulys, karščiavimas, kartais pašiurpsta visas kūnas, oda parausta, tinsta. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Kad išvengtumėte skausmingų pasekmių:
  • naudokite apsauginius kremus,
  • dėvėkite laisvus, šviesius drabužius iš natūralių audinių,
  • nešiokite šviesų galvos apdangalą,
  • stenkitės nebūti saulėje vidurdienį, kada saulė aktyviausia,
  • pirmaisiais saulės spinduliais lepinkitės neilgai, po 10–15 min, taip pripratinsite odą prie saulės po šaltojo sezono.
 
Straipsnis parengtas remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.  

© 2014 Druskininkų savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Sprendimas - UAB Norida